Jogos nauda

Pozos, dėmesys kvėpavimui ir atsipalaidavimo pratimai lavina natūralią vidinę intuiciją ir padeda protui susikoncentruoti ties vienu dalyku, nesiblaškyti ir negalvoti apie daugybę kitų.

Joga – tai ir tiltas tarp žmogaus fizinio kūno ir jo psichikos. Tai priemonė, padedanti išplėsti savo pažinimo lauką, būti sveikiems ir tobulėti dvasiškai.

Požiūris į jogos naudą šiuo metu yra labai pakitęs ir remiasi bendražmogiškosiomis vertybėmis.

Pastaruoju pereinama prie europinės sveikumo sampratos –
žmogaus dvasinė ir fizinė prigimtis, jų darna laikoma aukščiausia vertybe.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas padidina streso sukeltų susirgimų skaičių. Jogos gydomasis poveikis šiems susirgimams yra įrodytas daugeliu tyrimų. Joga mažina stresą, padeda atsipalaiduoti. Atsipalaidavimo pratimų tikslas – sumažti įtampą ir tuo būdu galima išvengti šių nepageidaujamų rezultatų.

Viena iš plačiai naudojamų atsipalaidavimo praktikų yra joga ir jogos kvėpavimo technikos. Mokslininkai diskutuoja, kodėl jogos pratimai atsiranda gydomasis poveikis. Kai kas teigia, kad joga veikia kaip kitos kūno-proto terapijos, sumažinančios stresą. Kiti teigia, kad joga skatina išsiskirti endorfinus (natūralias medžiagas, kurios gaminasi įvairiose smegenų dalyse ir reguliuoja skausmo jutimus, miegą, elgesį, emocijas).

Jogos asanų atlikimo principai ir technika skiriasi nuo paprastų fizinių pratimų atlikimo. Atliekant paprastus pratimus naudojama daug fizinės raumenų jėgos ir įtampos. Tai sukelia fizinį nuovargį (raumenyse išsiskiria daug pieno rūgšties).

Po teisingų jogos pratybų to nebūna. Atvirkščiai – žmogus jaučia energijos antplūdį. Visi jogos judesiai atliekami lėtai ir sistemingai, derinant su kvėpavimu ir atsipalaidavimu. Todėl išvengiame per didelės apkrovos širdžiai, ji tiesiog saikingai stimuliuojama.

Jogos poveikis yra įvairiapusis. Kvėpavimas yra vienas iš pagrindinių gyvybę palaikančių procesų. Daugumai žmonių tai savaime suprantamas procesas, apie kurį jie paprastai net nesusimąsto. Kvėpavimo pratimai gali susilpninti kvėpavimo sutrikimų simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Jogos kvėpavimai (pranajama) gerina kraujo cirkuliaciją, organizmas efektyviau panaudoja deguonį, plaučiai darosi elastingesni, didėja gyvybinė plaučių talpa, stiprėja kvėpavimo organų raumenys. Asanos gerina kūno lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, budrumą, susikaupimą.

Kai kurios asanos masažuoja vidaus organus, gerina jų mitybą, teigiamai veikia hormonines organizmo funkcijas, virškinimą bei aktyvina kitus kūno procesus. Meditacija ramina protą, veikia atpalaiduojančiai tiek fiziniu, tiek emociniu atžvilgiu, sumažina kraujospūdį, chroniškus skausmus, nerimą, cholesterolio kiekį kraujyje.